Legendinis puolėjas A.Šležas: apie rungtynes prieš „Žalgirį“ ir fanų palaikymą

2018 m. vasario 11 d., 12:00
P.Žukausko nuotr.

Legendinis „Lietuvos ryto“ žaidėjas Andrius Šležas puikiai žino, ką Vilniaus klubui reiškia rungtynės prieš Kauno „Žalgirį“ ir prieš sekmadienio mačą ragino sirgalius ateiti į „Siemens“ areną.

Net dešimt sezonų sostinės komandoje praleidęs puolėjas tris kartus triumfavo LKL finale, du kartus padėjo ekipai įveikti kauniečius ir lemiamose BBL čempionato rungtynėse.

Apie karjeros laikotarpį „Lietuvos ryto“ komandoje ir fanų palaikymą „Perlo“ ekipos trenerio asistentas pasikalbėjo su fanų svetaine „btribuna.lt“.

Karjeros pradžia Vilniaus klube

„Krepšinį pradėjau žaisti Joniškio „Žiemgalos“ komandoje. Ekipos vadovai vyr. treneriu paskyrė Modestą Paulauską, su juo tris metus dirbau, kažkiek patobulėjau ir reikėjo „plaukti“ į didesnius vandenis.

Paulauską pakvietė tuometinė „Statyba–Lietuvos rytas“, tuo pačiu vilniečiai pašaukė ir mane – kartu atvažiavome į Vilnių. Taip ir prasidėjo mano kelias „Lietuvos ryto“ komandoje. Po sezono buvau paskolintas „Šiauliams“, ten metus pažaidžiau ir sugrįžau.“

Įspūdingiausia pergalė

„Pati įsimintiniausia pergalė buvo 2000–ųjų finale prieš Kauno „Žalgirį“. Tikrai niekas netikėjo, kad mes galime laimėti. Atsimenu, jog pirmajame susitikime nusileidome varžovams virš 20 taškų, tačiau paskui pasiekėme tris pergales iš eilės. Apėmė begalinis džiaugsmas, salėje sukritome vienas ant kito. Visi buvome euforijoje – vadovybė ir fanai. Jau tada sirgaliai pradėjo organizuotis ir jungtis prie mūsų klubo. Jų buvo daug ir gerbėjų skaičius vis augo.

Visgi, žaisdavome mažesnėse salėse, o į Kauną „Lietuvos ryto“ sirgaliai negalėdavo nuvažiuoti taip gausiai, kaip dabar.“

Apie rungtynes su „Žalgiriu“

„Tai būdavo neeilinis dalykas. Laukdavome rungtynių prieš „Žalgirį“, nesvarbu, kokiame turnyre žaisdavome. Legionieriai žinojo, kas čia vyksta ir eidavo į aikštę kovoti. Žaisdavome lyg būtų paskutinė gyvenimo diena.

Pasiruošimas būdavo toks pat, tačiau nusiteikimas ir energija – užvedanti, ypač, kai pradėjome žaisti „Siemens“ arenoje. Prieš „Žalgirį“ susirinkdavo pilna arena ir vyraudavo „superinė“ atmosfera. Tikrai būdavo labai smagu žaisti.“

Santykiai su „Žalgirio“ žaidėjais

„Santykiai už aikštės ribų būdavo draugiški, o kai susitikdavome – pasisveikindavome. Tuo tarpu aikštelėje užvirdavo kova. Man pats įsimintiniausias varžovas – P.Jankūnas. Tekdavo prieš jį daug žaisti ir likdavau su mėlynėmis šonuose, nes kaunietis labai protingai stengdavosi išvesti mane iš pusiausvyros. Nematant teisėjams jis ir įgnybdavo, ir buvo visokių kitų dalykų.

Tas pats Jonas Mačiulis turėjo „firminių“ judesių. Būdavo įdomu prieš juos žaisti, stiprūs varžovai. O už aikštės ribų viskas baigdavosi, net būdavo, kai vienas kitams siųsdavome erzinančias žinutes iš autobuso. Vis tiek visi žaidėjai po sezono susirinkdavo į rinktinę ir ten vėl vykdavo diskusija. Jei laimi čempionatą, į nacionalinę komandą gali atvažiuoti išpūtęs krūtinę. O jei pralaimi, tada lauk kandžių replikų iš žalgiriečių.“

Apie legionierius

„Visų pirma, neatvykdavo legionierių, kurie nebūtų žinoję, kas yra Lietuva ir „Žalgiris“, todėl papildomos informacijos jiems nereikėdavo. Aišku, būdavo visokių žaidėjų, pavyzdžiui, kai rungtyniavome Eurolygoje, rytinėje treniruotėje prieš mačą manęs paklausė, prieš kokią komandą šiandien žaisime. Man vos akys neišsprogo. Tačiau, tarkime, Matthew Nielsenui, Hariui Mujezinovičiui ar Frederickui House'ui tikrai nereikėdavo papildomos informacijos ar motyvacijos.“

Apie darbą su „Lietuvos ryto“ komandos jaunimu

„Perlo“ komandos žaidėjų troškimas yra patekti į aukščiausią lygą, o ten žaidžia „Lietuvos rytas“. Manau, kad jiems papildomos motyvacijos nereikia. Vaikinai žino, ko siekia ir jų kelias prasideda nuo trečiosios RKL lygos. Dabartiniai bent penki–šeši krepšininkai ten rungtyniavo praeityje. Jie lipo laipteliais į viršų ir jų tikslas yra „Lietuvos rytas“. Nėra taip, kad jie žaidžia „Perlo“ komandoje ir išeis į „Žalgirį“. Galbūt, su kai kuriais taip ir atsitiks, tačiau iš pradžių jie tikrai galvoja apie pirmąją Vilniaus ekipą.“

Bendravimas su fanais

„Manau, jog tai būdavo žmogiškoji pusė. Po rungtynių jie kalbina, tu sustoji, nusišypsai. Nereikia šnekėti apie nuovargį ir panašiai – tiesiog vyksta bendravimas. Mėgstu kalbėti ir būna taip, kad paklausia manęs artimieji su kuo aš šnekėjau ir išgirdę atsakymą, jog su „Lietuvos ryto“ fanais nustemba, kaip aš galiu bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Tačiau sirgaliams taip pat įdomu, kas vyksta klubo viduje, juk jie lankosi rungtynėse ir palaiko klubą. Sustoji, pasišneki.“

padeka

Apie sirgalių palaikymą

„Kuo bus daugiau fanų, tuo bus geriau. Nesakau, kad sirgaliai žaidžia, bet jie palaiko ir sukuria tokią atmosferą. Pelnius taškus ar atlikus dėjimą viskas dar labiau kaista. Manau, kad be fanų krepšinis tikrai nebūtų gražus. Jie aplink aikštelę padaro visą šou.

Tikrai malonu, kai žaidi komandoje, kuri turi daug ekipą mylinčių gerbėjų. Aišku, kai nusisuka, gali pradėti galvoti, ar jis buvo tikras fanas.

Atsimenu, kai mūsų jaunimas žaidė RKL lygoje ir į salę atėjo „Lietuvos ryto“ sirgaliai... Ir su fakelais, ir su skanduotėmis. Tikrai buvo labai smagu.

Sirgaliai, susirenkame visi sekmadienį į „Siemens“ areną, nes laukia neeilinės rungtynės su Kauno „Žalgiriu“. Visus kviečiu palaikyti mylimą komandą „Lietuvos rytą“.“

bcvilnius.lt/btribuna.lt

atgal